Kodėl ateiviai, jei jie nepaprastai išsivystę, nesilanko Žemėje?
Šachmatų didmeistrio Yasser Seirawan Fermi paradokso sprendimas buvo paprastas: išsivysčiusios nežemiečių bendruomenės tapo virtualiomis. Jie sukūrė plačius virtualius nepaprasto grožio ir sudėtingumo tinklus. Jie išmoko savo kūnus perkelti į saulės energija maitinamas krioninių būsenų mašinas, tad galėjo pratęsti gyvenimo trukmę, nesibaiminti sužeidimų, ligų bei mirties. Jie virtualiuose tinkluose susikūrė sudėtingus savų pačių avatarus, kurie gerokai atsparesni nei pačių jų kūnai.
„Mes galime būti kitų civilizacijų ir jų tinklo avatarais“, pastebi tarptautinis meistras Almira Skripčenko iš Paryžiaus.
Nicolas Doyon, Kvebekas, Kanada
- Fermi paradoksas remiasi klaidinga prielaida: į Žemę panašiose planetose yra daug šansų išsivystyti protingai gyvybei, kuri sukurtų pažangias technologijas. Tačiau tai tik spėjimas, nes mes neturime jokio supratimo, kokios sąlygos reikalingos protingų gyvių evoliucijai. Be to, protas gali tik retais atvejais gali būti nukreiptas į technologinę pažangą.
Aleksas Gorbunovas, JAV
- Paimkim tarpžvaigždinius skrydžius. Daugelio mokslininkų manymu, kosminiai atstumai bei kosmoso šiukšlės yra dvi didžiausios kliūtys bet kokiai civilizacijai, nesvarbu, kaip smarkiai jos būtų išsivysčiusios. Jei kelionės trukmė mažinama didinant greitį, susidūrimo net su smulkiausiomis dalelėmis poveikis gali būti nepaprastai didelis ir sukelti neišvengiamą erdvėlaivio žūtį.
Iš kitos pusės, daugelis žmonių nesutinka su teiginiu, kad ateiviai mūsų neaplankė. Tiesiog tai nėra įrodytas mokslinis faktas, nes mokslas reikalauja, kad būtų tenkinamas „pakartojamumo“ kriterijus. Bet kaip galima reikalauti „pakartojamumo“ iš to, kas ne mūsų kontrolėje? Tai toli gražu neatmeta galimybės, kad mus buvo aplankę. Imkim, kad ir NSO reiškinius.
[ Yra nemažai prielaidų abejoti, kad NSO yra ateivių lankymosi įrodymas:
1) Nelengva įsivaizduoti, kad tarpžvaigždiniai keliautojai, nuskriejo milžiniškus atstumus, kai kelionei reikėjo nepaprastai didelių sąnaudų, vien tam, kad (geriau ar ne taip sėkmingai) slėptųsi nuo vietinių rūšių. Koks tikslas?
2) Sunku patikėti, kad ateivių erdvėlaiviai, kurios, atseit, matė milijonus kartų, ir kurie dalyvavo negarbingai grobiant žmonių kūnus, niekada nepaliko kažko panašaus į Hershey Bar apsiausto, kurį galėtume surasti ir ištirti.
3) Glumina, kodėl apibūdinami pagrobėjai taip dažnai panašūs į skirtingose šalyse vyraujančius komiksų ir fantastinių filmų personažus: aukšti grakštūs ateiviai lanko Europą ir Skandinaviją; reptilijos – Japoniją ir Tolimuosius Rytus. Negi per 50 m. ateiviai mutavo derindamiesi prie fantastinių filmų mados?
Tačiau pagrindinė problema kitur. Jei tarsim, kad buvo nusileidę ateiviai, geriausiai apie tai turėtų žinoti kariškiai, mokslininkai ir politikai. Kiekviena grupė turi savo motyvų dėl viešo informacijos paskleidimo. Mokslininkai turi problemų su paslapties išsaugojimu – jie tiesiog veržiasi spausdinti straipsnius ir pranešti apie atradimus. Kariškiai, panorę pranešti apie ateivių laivus, kurie yra galbūt, su galingais ginklais, prašys padidinti jų biudžetą dvigubai ar trigubai. O politikai žino, kad tokio tipo „krizės“ padidintų visuomenės paramą dabartiniai valdžiai – žmonės nori, kad ji juos apsaugotų. Tad sunku tikėti, kad visos šios grupės susitartų nuslėpti informaciją, kurią paviešinti joms būtų naudinga – ir tai padarytų tik dėl vienos priežasties, kuri minima: „kad nebūtų visuotinės panikos“. ]
Aptartina dar viena prielaida – kodėl kitos civilizacijos privalo turėti labai išsivystytas technologijas. Gal daugumos technologinis lygis yra panašus į mūsų žemiškosios civilizacijos lygį?
[ Kai Visatos amžius yra apie 12 mlrd. metų, nėra kvaila tikėtis, kad vidutinis civilizacijų amžius joje yra keliais milijonais (jei ne šimtais milijonų) metų didesnis nei mūsų. Pakankamai laiko tarpas dideliems atradimams padaryti – tame tarpe, ir tarpžvaigždiniams skrydžiams ].
Andrew Greet, Anglija
- Mes negalime žinoti, kokia yra tikimybė apie gyvybės atsiradimą. Galime tik spėlioti. Mes net nežinome, kaip gyvybė atsirado mūsų Žemėje, ir ko reikia, kad tokie procesai vyktų kitur. Tad negali žinoti, kokia tikimybė, kad egzistuoja kitos civilizacijos.
Ray Badley, Minesota, JAV
- Kodėl nėra lankytojų aiškinama P. Ward ir J. Brownlee knygoje „Rare Earth“ („Žemė yra reta“). Tikroji priežastis nežinoma, tad galime tik spėlioti. Yra daugybė variantų. Kai kurios šviesios potencialiai įtikėtinos mintys niekada nebuvo nepaminėtos.
[ SETI mokslininkai pripažįsta, kad ankstesni svarstymai apie protingų būtybių pasiskirstymą Visatoje buvo pernelyg euforiniai ir optimistiniai. Reikia „nusileisti ant žemės“. Jau nepriimtinas požiūris, kad mūsų galaktikoje yra šimtai tūkstančių civilizacijų. ]
Luvin C, Filipinai
- Įdomu, ar skruzdės žino, kad egzistuoja žmonės? Kodėl kitos gyvybės turi būti panašios į mūsiškes? Skirtingose aplinkose gali susidaryti skirtingos formos su skirtingomis komunikacijos galimybėmis (o gal ir be jokių).
[ Nemažai mokslininkų laikosi nuomonės, kad kitos gyvybės formos turėtų būti panašios į žemiškąsias. O viena egzotiškų nežemiečių rūšis aprašoma R. Forward knygoje „Drakono kiaušinis“, kuri aprašo gyvenimą neutroninės žvaigždės paviršiuje. Protingiausios būtybės čyla turi masę kaip suaugęs žmogus, tačiau dėl ypač stiprios gravitacijos yra suspaustos iki sezamo sėklos dydžio. Jie gyvena ir dauginasi žymiai sparčiau nei žmonės: Drakono kiaušinyje diena trunka 0,2 sek. ir vidutinė čyla gyvenimo trukmė yra 40 min. Visa čyla civilizacijos istorija tęsiasi nuo 2050 m. gegužės 22 d. iki 2050 m. birželio 21 d. ]
Julian Wan, JAV
- 1) Stephen Hawking minimas tarp tų, kurie palaiko mintį, kad dėl galimų įvairių priežasčių civilizacijos žlunga nespėjusios išeiti į tarpžvaigždinę erdvę; 2) Tarpžvaigždinės kelionės tokios sudėtingos ir reikalauja tiek daug resursų, kad civilizacijos visą dėmesį sutelkia vidiniams klausimams. Vienas jų – minėti virtualūs pasauliai. Kitas, kaip siūlo F. Dyson, didelių dirbtinių pasaulių (Žemės orbitos) sukūrimas aplink savo žvaigždę, kad kuo pilniau būtų išnaudota jos energija bei padidintas gyvenamasis paviršius.
Karsten Balogh, Vengrija
Žmonija dabar ne geresnė nei buvo Akmens amžiuje.
[ Tikra tiesa – išskyrus tai, kad būdami 25 m. amžiaus dar tebeturime dantis. Kad žinome, kaip gydyti 60 tūkst. ligų. Kad mūsų kelionių spindulys nuo keliolikos kilometrų išsiplėtė iki viso Žemės rutulio. Ir kad turime Internetą bei iPad. Bet visu kitu nesame nė trupučio geresni. ]
|
