Astronomijos profesorius Arlinas Krotsas (Arlin Crotts) iš Kolumbijos Universiteto (Niujorkas, JAV) tvirtina išaiškinęs reiškinį, gluminusį žmones 400 metų – keistų optinių blyksnių kilmę, kurie dažnai pranešami matomi mėnulio paviršiuje.
Trumpalaikiai Mėnulio Fenomenai (angl. Transient Lunar Phemonema), kurių metu mėnulio paviršius pakeičia ryškumą, spalvą ar pasidaro miglotas, buvo fotografuoti ir tirti daugelio astronomų. Iki šiol visi bandymai paaiškinti ir netgi šių reiškinių tikrumas buvo smarkiai ginčyti. TMF dažniausiai pasirodo kelių kilometrų pločio ir trunka keletą minučių.
A. Krotsas susekė stiprų statistinį ryšį tarp TMF ir dujų išsiveržimo įvykių (angl. outgassing events) mėnulio paviršiuje. Dujos, kurių pagrindinis elementas yra radonas, būna užspaustos po mėnulio ar kitos planetos paviršiumi, tuomet išsiveržia ir trumpam tampa tos planetos atmosfera.
„Žmonės per metų metus priskyrė trumpalaikius mėnulio fenomenus visokiausiems efektams: turbulencija Žemės atmosferoje, vizualiniai fiziologiniai poveikiai, šviesos lūžiai dėl atmosferos kaltės ir netgi psichologinės problemos kaip kad isterija“ – teigė Krotsas, - „tačiau TMF glaudžiai siejasi su radono dujomis, išsiveržiančiomis iš po mėnulio paviršiaus. Joks žemiškas padarinys negali suklastoti to.“
Kad prieitų prie savo teorijos, Krotsas susiejo trumpalaikius mėnulio fenomenus ir dujų protrūkius, matytus keleto žmonių misijų metu; tiksliau – NASA Apollo 15 (1971 m.) ir robotizuota Lunar Prospector misija (1998 m.). Krotsas atrado žymų panašumą tarp dujų protrukių vietovių ir mėnulio vietų, kuriose buvo dažniausiai pastebimi TMF.
Šaltinis:
http://www.hindu.com/thehindu/holnus/00 ... 271119.htm
